sveikinam mamos, o dabar sugraužkit keletą kitų mamų

Viena graži pavasario šventė – Motinos diena – jau visai ant nosies. Kaip ir visomis kitomis šventėmis, Motinos diena bando pasinaudoti žiniasklaida ir prekybininkai, nors vietos tam čia lyg ir ne itin daug. Na bent jau kol kas niekas neprigalvojo būtinai reikalingų Motinos dienos atributų, kuriuos galima įsigyti tik prekybos centre “xxx”, yra tik kvailas konkursas, vienas kitas "koncertas" ir pora eilinių, niekuo nebestebinančių stereotipinių reklamų apie tai, kad gera mama tai ta, kuri baltai išskalbia mano džemperį, todėl pirkite skalbimo miltelius “jūros ošimas” ir puiki ta mama, kuri skaniai pagamina valgyt, todėl pirkite pusfabrikačius “žuvies tarpupirščiai”. Nieko labai ypatingo, tačiau vienas iš “sveikintojų” mane visgi glumina.

Jau kelintus metus iš eilės su Motinos diena gražiomis žibuoklėmis iš televizorių ekranų sveikina mėsos perdirbimo įmonė “Biovela”: “Biovela ir vėl džiaugiasi galėdama pasveikinti visas mamas” - sako jie linksmu balsu. O man tai skamba maždaug taip: “sveikinam, mamos, o dabar sugraužkit keletą kitų mamų”. Juk visa mėsos pramonė yra paremta mamų “produktyvumu”, tai kaip jie tas VISAS mamas sveikina? Paskersdami?

“Biovela” priklauso penkių įmonių grupei, į kurią taip pat įeina “Utenos mėsa”, kažinkokia firma, skirta žuvų produktams, Maisto pramonės logistikos grupė ir kiaulidės. “Nuo lauko – Jūsų stalui!” - skelbia įmonių grupės internetinėje svetainėje didelis užrašas, ir man įdomu, kokį jie lauką turi omeny... Juk kiaulės į lauką patenka vienintelį kartą savo gyvenime – vedamos į transporto priemonę ir iš jos į skerdyklą.

Motinystė prasideda apsėklinimo sekcijoje, kur paršavedės laikomos vienutėse:



Jau apsėklintos būsimos mamos perkraustomos į "laukimo sekciją", kur gyvena dešimt savaičių. 86-110 kilogramų sveriančioms kiaulėms čia skiriama 0,65 kvadratinio metro, daugiau nei 110 kilogramų sveriančioms - vienas kvadratinis metras:



Likus kelioms dienoms iki gimdymo, paršavedės apgyvendinamos paršiavimosi sekcijoje, kur kiekviena motina patalpinama į atskirą gardą, kuris turi būti atskirtas metaliniais skersiniais, kad šitame nedideliame plote motina netyčiom nenugulėtų paršelių:





Paršiukai su mama čia pragyvena 4-5 savaites, vėliau būna atskirti ir vaikai keliauja į penėjimo gardus, o motinos - atgal į savo vienutes apsėklinimo sekcijoje.

Motinystė mėsos pramonėje yra tiesiog verslo dalis, motinos - žaliavų gamybos mašinos, čia nelieka to stebuklingo gyvybės žavesio ir motinos-vaiko ryšio. Viskas čia vyksta iš anksto apgalvojus žmogui-"dievui", idant nė vienas galimas mėsos kilogramas nenueitų perniek. Kuiliai čia nekovoja dėl patelių, kelios šeimos negyvena bandoje, ir natūralioji atranka čia nevyksta, o kiaulės nesusikasa sau guolio pačios iš šapų ir žemių, ir nesidžiaugia purvo voniomis, ir nemokina savo jauniklių gyvenime reikalingais būsiančių dalykų, nes paršeliams tiesiog nereikės gyventi. Jiems reikės tik ėsti, mirti ir nešti pelną.

Tai kaip motinystę iš esmės paminanti įmonė išvis gali sveikinti su motinyste? Ir kaip tokį sveikinimą reiktų suprasti?

nuotraukos ir dalis info iš www.kiaules.lt